Hibridinis darbas ir aštuoni apsikabinimai per dieną: kodėl esu dėkingas už naujus darbo būdus „Mars“
Margaret Mitchell, „Mars Incorporated“ žmonių ir organizacijų viceprezidentė
Jaučiuosi dėkingas už mažas akimirkas, kurios priverčia sustoti. Galbūt tai – laukimas, ką atneš 2023-ieji, viliojantys viltimi ir naujomis galimybėmis. Galbūt mane visam laikui pakeitė pastarųjų kelerių metų pasaulio įvykiai ir bandau sau priminti, kas yra svarbu. Nesvarbu, kokia yra priežastis, neseniai patyriau vieną iš tokių akimirkų tada, kai mano dvylikametis sūnus stipriai ir meiliai apkabino mane prieš jam įšokant į autobusą, kuriuo jis važiavo į mokyklą paskutinę dieną prieš atostogas.
Prieš pandemijai apverčiant pasaulį aukštyn kojomis, gyvenome Singapūre. Prisimenu, kaip vieną vakarą grįžau iš biuro namo ir išvydau jauniausią sūnų (dabar jau dvylikametį), kuris nekantriai laukė, kol galės papasakoti, ką sužinojo apie apsikabinimų mokslą. Taip, apkabinimai. Jis pasakojo, kad aštuoni apkabinimai per dieną yra stebuklingas skaičius (anot jo mokytojo), ir išvardijo faktus apie daugybę sveikatai naudingų šių aštuonių apkabinimų – nuo kraujospūdžio mažinimo iki serotonino kiekio didinimo. Su šia žinia mane apkabino stipriai, stipriai ir ilgiau nei įprastai. Juokiausi iš jo entuziazmo, kol jis atleido ir jo veide išvydau visai kitokią išraišką.
„Kas negerai?“ paklausiau. Jokio atsakymo.
Galvoje sukosi visi įprasti įtariamieji: iš jo tyčiojosi mokykloje, turėjo problemų su mokytoju, susipyko su vienu iš brolių...
- Gali man pasakyti bet ką, – paraginau.
Akivaizdu, kad jam reikėjo sukaupti drąsą, todėl kantriai laukiau ir buvau pasiruošusi kartu su juo spręsti problemas, kai tik jis bus pasiruošęs.
Žodžiai pasigirdo labai tyliai. „Aš nemanau, kad turite pakankamai laiko aštuoniems apkabinimams kiekvieną dieną“, – pasakė jis.
Smūgis į vidurius. Dėl ilgų darbo dienų biure ir daugybės kelionių mano tuometis aštuonmetis jautė pasekmes ir dabar nerimavo, kad neturiu pakankamai laiko aštuoniems apkabinimams kasdien, kad ir ką tai, jo manymu, reikštų mano gerovei. Jei mano vaikas jautė, kad aš negalėjau rasti keletą minučių kiekvieną dieną už keletą papildomų apkabinimų, ką aš darau? Kaip dirbantis tėvas, žinote, kad visada bus kompromisų. Kai jūsų vaikas pastebi šiuos kompromisus ir nerimauja dėl jūsų, jaučiasi, kad pusiausvyra yra netinkama.
Greitai pirmyn į didžiausią kada nors egzistavusį pasaulinį nuotolinio darbo praktikos eksperimentą: COVID-19 pandemiją ir milijonus biuro darbuotojų, išsiųstų namo dirbti. Neįtikėtini „Mars“ darbuotojai visose mūsų darbo vietose, pradedant veterinarijos ligoninėmis, baigiant gamyklomis ir biurais, naršė, kaip saugiai dirbti ir išlaikyti mūsų verslą. Dirbantiems mūsų biuruose tai reiškė visiškai nuotolinį darbą pandemijos įkarštyje, jokių kelionių ir technologijų panaudojimą, kad galėtume atlikti darbus. Koks nuostabus žmogaus judrumo ir atsparumo demonstravimas. Nors tuo metu vadovavau daugiausia nuotolinei komandai visame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, man vis dar trūko bendravimo su kolegomis prie kavos puodelio ir sudėtingų verslo iššūkių sprendimo konferencijų salėje su lentomis ir užrašais ant sienų (tai tiesiog ne tas pats, kas būti vienam namuose). Tačiau, kaip ir visas pasaulis, supratau, kad darbas nuotoliniu būdu turi ir pliusų.
Per naktį turėjau laiko aštuoniems apsikabinimams per dieną. Kadangi darbo kelionių nėra, o mano trys vaikai mokosi virtualiai, nuolat praleidžiame daugiau laiko kartu nei bet kada anksčiau. Tarp mūsų naujojo virtualaus pasaulio chaoso vertinu ryšio akimirkas dienos metu, nuoseklią šeimos vakarienę, humoro jausmą, pasakytą, kai nežinojau, kad virtuali klasė gali mane girdėti (!), ir net bendrą gyvenimą prie valgomojo stalo, kai sprendėme „likusias“ dienos užduotis. Toks buvo mūsų mažojo šeimos burbulo gyvenimo būdas. Kaip ir visi, nebuvau visiškai tikras, kaip atrodys gyvenimas po pandemijos ir kada prasidės kitas skyrius. Buvau įsitikinęs, kad nenoriu prarasti glaudesnio ryšio su šeima. Buvau tikra, kad nenoriu gaišti laiko aštuoniems apsikabinimams kiekvieną dieną.
2021 m. vasarą „Mars“ pasidalijo, kad biuro darbuotojų ateitis bus hibridinė. Mes pripažinome galimybę iš naujo įsivaizduoti, kur, kada ir kaip dirbome pagal savo penkis principus ir tikslą. Tikėjomės, kad šis pokytis suteiks lankstumo, kuris bus abipusiai naudingas mūsų žmonėms ir verslui. Taip pat sąmoningai nusprendėme pasidalyti visuotinėmis įrodymais pagrįstomis gairėmis su savo asocijuotais darbuotojais, skatindami juos skirti maždaug pusę savo laiko asmeniniam bendravimui su komandomis ir kolegomis, kai tai daryti saugu.
Pirmą kartą į biurą grįžau 2021 m. birželio mėn. Pandemijos metu pradėjau eiti naujas pareigas, todėl man tai buvo ir naujas darbas, ir naujas biuras mūsų pasaulinėje būstinėje Makleine, Virdžinijos valstijoje. Buvo veiksnių, kurie man patiko, kai keičiau aplinką, vėl bendravau su pažįstamais ir naujais žmonėmis, pajutau, kaip naudinga asmeniškai suburti paskirstytą komandą ir naudotis virtualiais ryšiais, kai tai buvo prasmingiau, vertinu galimybę pasirinkti, kur ir kada dirbti, atsižvelgiant į užduotis. Be abejo, atsirado ir naujų iššūkių bei įtampų: technologijos prisitaikė prie mūsų naujų hibridinių susitikimų poreikių; reikėjo suprasti, kaip naujos pandemijos atmainos ir antplūdžiai paveikė susirinkimus; nuolat tobulinti savo įgūdžius, kad „asinchroninis“ darbas būtų veiksmingas; derinti savo asmeninius darbo pasirinkimus su klientų ir kolektyvo poreikiais. Tai išties buvo procesas.
Akivaizdu, kad lankstaus darbo mokslas vis dar ryškėja, ir kol kas išlieka įrodymų, kad hibridinis darbas yra naudingas įmonėms ir žmonėms. Ir tai nenuostabu. Kaip ir bet kuri kita organizacija šioje planetoje, sprendžiame, kaip savo lankstaus darbo viziją paversti vientisa, įtraukiančia patirtimi fizinėse ir skaitmeninėse darbuotojų darbo vietose. Mes mokomės kiekvieną dieną, nuolat eksperimentuojame, kad suprastume, ką atneš kita evoliucija. Manau, kad verta stengtis, jei tai padeda mums sukurti prasmingesnį, subalansuotą darbo pasaulį, kuriame kartu galime pasiekti puikių dalykų.
Taigi, esu dėkingas „Mars“ ir visiems darbdaviams visame pasaulyje, kurie stengiasi išmokti ir pakartoti mūsų kelią šioje „kitoje normalioje“ srityje visų labui. Nes kad ir kaip matuotumėte abipusę sėkmę (aš vis dar įskaičiuoju apkabinimus per dieną), tai padeda žmonėms tapti geresniems, kurti geresnes įmones ir, mano nuomone, geresnį pasaulį.
